Klasikinis Medutis : medaus kristalizacijos prevencija

Kodėl medus kristalizuojasi ir ar tai blogai?

Turbūt kiekvienas esame susidūrę su situacija, kai atidarai stiklainį su medumi, o jis virto kietu, grūdėtu gabalu. Daugelis žmonių mano, kad tai reiškia, jog medus sugedo ar netikras. Tiesą sakant, viskas yra priešingai – kristalizacija yra natūralus procesas, kuris įrodo, kad medus tikras ir nepasterizuotas.

Medus kristalizuojasi dėl to, kad jame yra daug gliukozės, kuri laikui bėgant išsiskiria iš skysčio ir formuoja kristalus. Greičiau kristalizuojasi medus, kuriame yra daugiau gliukozės nei fruktozės – pavyzdžiui, rapsų, žiedų ar liepos medus. Lėčiau kietėja akacijų medus, nes jame vyrauja fruktozė.

Kristalizavęs medus yra visiškai geras vartoti, tik ne visada patogus. Jį sunkiau išmatuoti, tepti ant sumuštinio ar naudoti receptuose. Todėl verta žinoti, kaip išlaikyti medų skystu arba kaip jį atgaivinti, kai jis jau sukietėjęs.

Kaip tinkamai laikyti medų namuose

Medaus laikymo sąlygos labai įtakoja jo konsistenciją. Pirmiausia – temperatūra. Idealiausia medų laikyti 18-24 laipsnių temperatūroje. Jei laikote šaldytuve, jis kristalizuosis daug greičiau. Jei laikote per šilumoje (virš 25 laipsnių), medus gali prarasti dalį naudingų savybių.

Antra svarbi detalė – sandarumas. Medus labai mėgsta absorbuoti drėgmę iš aplinkos, todėl stiklainį reikia laikyti sandariai uždarytą. Jei į medų patenka drėgmė, jis gali pradėti fermentuotis, o tai jau tikrai nepageidautinas reiškinys.

Trečia – tamsoje geriau nei šviesoje. Tiesioginiai saulės spinduliai gali pakeisti medaus sudėtį ir spartinti kristalizaciją. Todėl geriausia vieta medui – tamsi spintelė virtuvėje, toli nuo viryklės ir kitų šilumos šaltinių.

Klasikinio medučio receptas

Meduolis – tai vienas seniausių lietuviškų pyragų, kurio istorija siekia dar prieškarinę Lietuvą. Tikras meduolis turi būti drėgnas, kvepiantis prieskoniais ir, svarbiausia, paruoštas iš tikro medaus. Štai klasikinis receptas, kurį naudojo dar mūsų prosenelės.

Jums reikės:

• 500 g kvietinių miltų
• 200 g medaus (geriausia naudoti skystą arba ką tik ištirpdytą)
• 150 g cukraus
• 3 kiaušiniai
• 100 ml grietinės (20% riebumo)
• 100 g sviesto
• 1 šaukštelis sodos
• 2 šaukštai kakavos
• 1 šaukštelis cinamono
• Po pusę šaukštelio malto imbiero, gvazdikėlių, muskato riešuto
• Žiupsnelis druskos

Paruošimas:

Pirmiausia reikia paruošti medaus masę. Į puodą suberkite cukrų, įdėkite sviestą ir medų. Kaitinkite ant mažos ugnies, nuolat maišydami, kol masė taps vienalytė. Labai svarbu neužvirti – temperatūra neturėtų viršyti 60 laipsnių, nes aukštesnėje temperatūroje medus praranda savo naudingas savybes. Kai masė tampa skysčio konsistencijos, nukelkite nuo ugnies ir leiskite atvėsti iki kambario temperatūros.

Tuo tarpu į didelį dubenį įmuškite kiaušinius, įpilkite grietinę ir išplakite šakute. Kai medaus mišinys atvės, supilkite jį į kiaušinių masę ir gerai išmaišykite.

Atskirame dubenyje sumaišykite miltus su visais prieskoniais, kakava, soda ir druska. Palaipsniui supilkite sausus ingredientus į skystą masę, nuolat maišydami. Tešla turėtų būti gana tiršta, panaši į grietinėlės konsistenciją.

Kepimo formą (apie 25×30 cm) išklokite kepimo popieriumi arba ištepkite sviestu ir pabarstysite miltais. Supilkite tešlą ir kepkite įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje apie 40-50 minučių. Patikrinkite medinuku – jei ištraukus jis sausas, pyragas iškepęs.

Kaip ištirpdyti sukietėjusį medų be žalos

Jei jūsų medus jau suspėjo sukietėti, o receptui reikia skysto, yra keli būdai jį atgaivinti. Svarbiausia taisyklė – niekada nekaitinkite medaus mikrobangų krosnelėje ir nevirkite ant tiesioginės ugnies. Aukšta temperatūra sunaikina fermentus ir kitas naudingas medaus medžiagas.

Geriausias būdas – vandens vonelė. Įpilkite į puodą šilto (ne karštesnio kaip 40 laipsnių) vandens ir pastatykite į jį stiklainį su medumi. Palaukite 15-20 minučių, kartais pakeisdami atvėsusį vandenį šiltu. Medus pamažu atgaus skystą konsistenciją.

Jei skubate, galite stiklainį pastatyti ant radiatoriau arba šalia jo. Šis būdas lėtesnis, bet saugesnis – medus tikrai neperkaista. Tiesa, reikės palaukti kelias valandas ar net parą.

Dar vienas patarimas – jei medus tik šiek tiek sukietėjęs, galite jį tiesiog išmaišyti su šaukštu. Kartais to pakanka, kad jis vėl taptų plastiškesnis ir patogesnei naudoti.

Medaus glazūra medučiui

Klasikinis meduolis dažnai patiekiamas su medaus glazūra, kuri suteikia papildomo aromato ir padaro pyragą dar skanesniu. Ši glazūra paruošiama labai paprastai ir greitai.

Ingredientai:

• 3 šaukštai medaus
• 2 šaukštai vandens
• 1 šaukštas sviesto

Visus ingredientus sudėkite į nedidelį puodelį ir kaitinkite ant mažos ugnies arba mikrobangų krosnelėje trumpais intervalais, kol masė taps vienalytė. Kai meduolis iškepęs ir dar šiltas, aptepkite jį šia glazūra. Ji įgers į pyragą ir suteiks nuostabų blizgesį bei papildomą saldumą.

Prieskoniai medučiui – kas tinka ir ko vengti

Meduolio skonis labai priklauso nuo naudojamų prieskonių. Klasikiniame recepte naudojami šilti, Kalėdų nuotaiką kurianti prieskoniai – cinamonas, imbieras, gvazdikėliai, muskato riešutas. Bet galima eksperimentuoti.

Puikiai tinka kardamonas – jis suteikia subtilų citrusų atspalvį. Badiano žvaigždutės prideda egzotiško aromato. Juodieji pipirai gali pasirodyti keisti, bet keletas grūdelių sumalti kartu su kitais prieskoniais suteikia įdomų pikantišką poskonį.

Ko vengti? Pernelyg didelio kiekio prieskonių. Kartais norisi įdėti daugiau, manant, kad taip bus aromatingiau, bet rezultatas gali būti priešingas – per stiprus prieskonių skonis užgoš medaus aromatą. Geriau laikytis recepto proporcijų arba net šiek tiek sumažinti kiekį, jei prieskoniai labai švieži ir stiprūs.

Kodėl meduolis gerėja laikant

Įdomus faktas apie meduolį – jis tampa skanesnis po kelių dienų. Šviežiai iškeptas pyragas yra geras, bet šiek tiek sausas. Po poros dienų, laikant sandariai uždarytame inde, meduolis įgauna idealią konsistenciją – tampa drėgnesnis, minkštesnis, visi skoniai susilieja į harmoningą visumą.

Tai vyksta dėl to, kad medus ir prieskoniai toliau veikia tešlą. Medus absorbuoja drėgmę iš oro ir atiduoda ją pyragui. Prieskonių eteriniai aliejai toliau sklinda po visą masę. Todėl profesionalūs kepėjai visada rekomenduoja kepti meduolį bent dieną prieš planuojamą vartojimą.

Laikyti meduolį reikia kambario temperatūroje, įvyniotą į maistinę plėvelę arba sudėtą į sandarų indą. Taip jis išliks šviežias iki dviejų savaičių. Tiesa, retai kada išlieka tiek laiko – paprastai suvalomas daug greičiau.

Kai meduolis pavyksta ir kai ne

Net laikantis recepto, kartais meduolis gali nepavykti. Dažniausios problemos ir jų sprendimai:

Meduolis per sausas. Greičiausiai kepėte per ilgai arba orkaitė buvo per karšta. Kitą kartą sumažinkite temperatūrą 10 laipsnių ir stebėkite pyragą – geriau išimti šiek tiek anksčiau nei per vėlai. Taip pat patikrinkite, ar tešloje buvo pakankamai skysčių ingredientų.

Meduolis neiškilęs, plokščias. Problema gali būti senoje sodoje. Soda praranda savybes, todėl verta ją atnaujinti kas keletą mėnesių. Taip pat įsitikinkite, kad medaus masė nebuvo per karšta, kai maišėte su kiaušiniais – per aukšta temperatūra gali „užvirinti” kiaušinius ir sugadinti tešlą.

Meduolis per tamsus, beveik sudegęs viršus. Medus ir cukrus greitai karamelizuojasi, todėl pyragas gali tamsėti greičiau nei iškepti. Jei pastebite, kad viršus jau tamsus, o pyragas dar neiškilęs, uždenkite jį aliuminio folija ir toliau kepkite.

Meduolis per lipnus, drėgnas viduje. Gali būti, kad nepakepėte pakankamai ilgai arba tešloje buvo per daug skysčių. Visada tikrinkite medinuku – jis turi būti visiškai sausas. Jei pyragas atrodo iškepęs, bet vidus dar drėgnas, sumažinkite temperatūrą ir kepkite dar 10-15 minučių.

Tikras meduolis su tikru medumi – tai ne tik skanus, bet ir maistingas desertas. Medus suteikia pyragui ilgalaikį šviežumą, o prieskoniai – tą ypatingą, namų jaukumą primenantį aromatą. Kristalizavęs medus nėra problema, o galimybė išmokti jį teisingai ištirpdyti ir panaudoti. Svarbiausia – neperskubėti, nevirti medaus aukštoje temperatūroje ir leisti pyragui „prinokti” po kepimo. Tada jūsų meduolis bus tikrai klasikinis – toks, kokį kepė dar mūsų senelės, kai namuose kvepdavo tikra šventė.