Prižiūrint sodą, svarbu ne tik laiku laistyti ir tręšti augalus, bet ir stebėti, ar jie neserga ir nėra puolami kenkėjų. Kartais užtenka kelių dienų, kad nedidelės dėmės ant lapų virstų rimtesne problema, o pavieniai vabzdžiai išplistų po visą sodą. Todėl verta reguliariai apžiūrėti vaismedžius, vaiskrūmius, daržoves ir kitus augalus. Kuo anksčiau pastebėsite pakitimus, tuo lengviau bus imtis tinkamų priemonių ir apsaugoti būsimą derlių.
Kaip atpažinti augalų ligas?
Pirmieji ligų požymiai dažniausiai matomi ant lapų. Jie gali gelsti, džiūti, riestis, o jų paviršiuje gali atsirasti įvairaus dydžio dėmių. Kartais lapus padengia baltos ar pilkšvos apnašos. Tai gali būti miltligės požymis. Pomidorų ir bulvių lapuose atsirandančios tamsios dėmės gali rodyti maro pažeidimus, o ant vaismedžių lapų ir vaisių susidariusios dėmės gali būti rauplių požymis.
Apžiūrėti reikėtų ne tik lapus, bet ir stiebus, šakas bei vaisius. Jeigu pradeda pūti vaisiai, džiūsta ūgliai arba ant šakų atsiranda neįprastų žaizdelių, augalas gali būti pažeistas ligos. Vis dėlto ne kiekvienas pakitimas reiškia infekciją. Lapai gali gelsti ir dėl vandens ar maisto medžiagų trūkumo, o augimą gali stabdyti netinkamos oro sąlygos. Todėl prieš naudojant augalų apsaugos priemones svarbu išsiaiškinti tikrąją problemos priežastį.
Kokie požymiai išduoda kenkėjus?
Kenkėjus dažnai galima atpažinti iš jų paliktų pėdsakų. Skylutės lapuose, apgraužti kraštai, lipnios išskyros ar smulkūs vabzdžiai ant jaunų ūglių rodo, kad augalui gali reikėti apsaugos. Pavyzdžiui, amarai dažniausiai kaupiasi ant jaunų ūglių ir apatinėje lapų pusėje. Jie siurbia augalo sultis, todėl lapai susisuka, o ūgliai deformuojasi. Be to, amarų išskyros gali sudaryti palankias sąlygas suodligę sukeliantiems grybams augti.
Darže ir gėlyne dažnai pasitaiko ir šliužų bei sraigių. Jų padarytą žalą nesunku pastebėti: lapuose atsiranda netaisyklingų skylių, o ant augalų ar šalia jų lieka blizgių gleivių pėdsakų. Šie kenkėjai ypač aktyvūs drėgnu oru, dažniausiai vakare ir naktį. Dėl to verta retkarčiais apžiūrėti augalus ir sutemus.
Kenkėjai gali slėptis ir ant vaismedžių kamienų, šakų ar po lapais. Pastebėjus pirmuosius pažeidimus, nereikėtų jų ignoruoti. Kuo ilgiau delsiama, tuo daugiau augalų gali nukentėti.
Kaip apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų?
Pastebėjus pažeidimus, pirmiausia reikėtų atidžiai apžiūrėti augalą ir nustatyti, kas sukėlė problemą. Nedidelius pažeidimus kartais galima suvaldyti pašalinant pažeistas dalis ar surenkant kenkėjus rankomis. Nukritusius ligotus lapus ir supuvusius vaisius taip pat reikėtų surinkti, kad jie netaptų infekcijos šaltiniu.
Svarbu pasirūpinti ir tinkamomis augimo sąlygomis. Augalų nereikėtų sodinti pernelyg tankiai, nes prastai vėdinamoje aplinkoje ilgiau laikosi drėgmė, o tai gali paskatinti kai kurių ligų plitimą. Laistant geriau drėkinti dirvą, o ne nuolat šlapinti lapus. Taip pat verta stebėti dirvos būklę ir nepadauginti trąšų.
Jeigu šių priemonių nepakanka, gali prireikti specialių augalų apsaugos produktų. Jų pasirinkimas priklauso nuo problemos: insekticidai naudojami tam tikriems vabzdžiams kontroliuoti, fungicidai skirti grybinėms ligoms, o herbicidai padeda naikinti piktžoles. Šliužams ir sraigėms kontroliuoti naudojami moliuskocidai. Tinkamų priemonių galima ieškoti nojus.lt, atsižvelgiant į auginamus augalus ir iškilusią problemą.
Prieš naudodami bet kokį preparatą, perskaitykite jo etiketę ir laikykitės nurodymų. Svarbu pasirinkti priemonę, skirtą konkrečiam kenkėjui ar ligai, neviršyti rekomenduojamo kiekio ir laikytis saugaus naudojimo reikalavimų. Netinkamai parinktas preparatas gali nepadėti, o kartais ir pakenkti augalams bei naudingiems vabzdžiams.
Ką daryti, kad problemų būtų mažiau?
Norint išvengti ligų ir kenkėjų, nereikia laukti, kol pasirodys pirmieji pažeidimai. Reguliariai apžiūrėkite augalus, pašalinkite nukritusius vaisius, nepalikite sode ligotų augalų liekanų ir palaikykite tvarką aplink vaismedžius bei daržoves. Prieš sodindami naujus augalus, patikrinkite, ar jie atrodo sveiki.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į naudingus vabzdžius, pavyzdžiui, boružes, kurios minta amarais. Todėl augalų apsaugos priemones naudokite tik tada, kai jų tikrai reikia, ir rinkitės kuo tikslingesnį būdą problemai spręsti.
Sveikas sodas prasideda nuo kasdienės priežiūros ir atidumo. Net trumpa augalų apžiūra gali padėti laiku pastebėti pirmuosius ligų ar kenkėjų požymius. Reaguojant laiku, dažnai pavyksta išvengti didesnių nuostolių ir džiaugtis sveikesniais augalais bei geresniu derliumi.
