Išmanusis laikrodis per vieną dieną prirenka tiek skaičių, kad lengva pasimesti. Ryte rodo miego įvertinimą, dieną skaičiuoja pulsą ir žingsnius, vakare pateikia sudegintų kalorijų kiekį. Ekrane visi šie rodikliai atrodo vienodai tikslūs, nors jų gavimo būdai labai skiriasi.
Vieni duomenys remiasi tiesioginiu jutiklių signalu. Kitus apskaičiuoja algoritmas pagal judėjimą, pulsą, amžių ir kitą įvestą informaciją. Todėl 62 dūžiai per minutę ir 2 347 sudegintos kalorijos nėra vienodo tikslumo skaičiai.
Kazino skaičiams visada reikia konteksto
Laikrodžio rodmenį verta vertinti pagal tai, kaip jis gautas ir kam bus naudojamas. Tas pats principas praverčia skaitant bet kokią skaitmeninę informaciją su procentais, limitais ar kitais skaičiais.
Svetainėje www.uzsienio.casino apžvelgiami užsienio kazino pagal licencijas, mokėjimų sąlygas, premijų reikalavimus ir žaidimų pasirinkimą. Tokie skaičiai tampa prasmingi tik perskaičius šalia pateiktas sąlygas ir paaiškinimus. Vien procentas ar suma dar nepasako, kaip konkreti taisyklė taikoma.
Su išmaniuoju laikrodžiu situacija panaši dėl pačių duomenų pobūdžio. Dienos kalorijų skaičius atrodo konkretus iki vieneto, tačiau dalį jo apskaičiuoja programinė įranga. Pulso matavimas ramybės metu jau remiasi daug tiesiogesniu fiziniu signalu.
Pulsą laikrodis mato gana tiesiogiai
Dauguma laikrodžių pulsui naudoja fotopletizmografiją, trumpinama PPG. Po korpusu esantys šviesos diodai apšviečia odą, o jutiklis fiksuoja kraujotakos pokyčius.
Kiekvienas širdies dūžis pakeičia kraujo tūrį smulkiose kraujagyslėse. Laikrodis užfiksuotą šviesos pokytį paverčia pulso rodmeniu. Apie šį principą išsamiau rašoma PSV centro apžvalgoje apie širdies biometriką išmaniuosiuose laikrodžiuose.
Ramybėje ranka beveik nejuda, todėl jutikliui dirbti lengviau. Treniruotėje prisideda riešo judesiai, prakaitas ir pasikeitęs laikrodžio kontaktas su oda. PSV centras taip pat mini šaltį, tatuiruotes ir laikrodžio padėtį tarp galimų rodmenų trikdžių.
Todėl vienas keistas skaičius bėgant dar mažai ką reiškia. Daug naudingiau pažiūrėti, ar panašus nukrypimas kartojasi kelių treniruočių metu.
Kalorijos yra skaičiavimas
Kalorijų laukelis dažnai atrodo ypač tikslus: 486 aktyvios kalorijos skamba patikimiau nei „maždaug 500“. Tačiau laikrodis neturi jutiklio, kuris tiesiogiai suskaičiuotų sunaudotą energiją.
Algoritmas naudoja turimus duomenis ir pagal juos apskaičiuoja rezultatą. Čia gali patekti pulsas, judėjimas, treniruotės tipas ir naudotojo profilio informacija.
KTU Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius Vaidotas Marozas LRT pasakojo apie anksčiau atliktus dėvimų prietaisų tyrimus. Sudėtingiausia buvo būtent kalorijų stebėsena, kur net tikslesni prietaisai rodė reikšmingą paklaidą. Jis taip pat pabrėžė, kad naujesni įrenginiai tapo gerokai tikslesni.
Praktiškai kalorijų skaičius labiau tinka kelioms panašioms dienoms palyginti. Vienos treniruotės rodmens nereikėtų laikyti laboratoriniu energijos sąnaudų matavimu.
Miego fazės atsiranda iš kelių signalų
Laikrodis gana nesunkiai nustato, kada žmogus ilgiau nejuda. Sudėtingesnė dalis prasideda tada, kai ekrane atsiranda lengvas, gilus ir REM miegas.
Ant riešo nėra jutiklio, tiesiogiai matuojančio smegenų elektrinį aktyvumą. Programinė įranga miego etapus priskiria pagal judėjimą, pulsą ir kitus turimus signalus. KTU mokslininkas Vaidotas Marozas LRT straipsnyje apie išmaniųjų laikrodžių matavimų tikslumą taip pat aiškina, kad šie įrenginiai vertina miego trukmę bei REM, lengvo ir gilaus miego etapus. Todėl vienos nakties grafiko nereikėtų vertinti taip pat kaip laboratorinio miego tyrimo.
Todėl ryte verta pradėti nuo paprastesnių dalykų. Bendras miego laikas, užmigimo metas ir dažni pabudimai dažnai pasako daugiau už vieną „gilaus miego“ procentą. Naudinga kelias savaites pasižiūrėti į tuos pačius rodiklius:
- Miego trukmė. Ar darbo dienomis ji nuolat trumpesnė nei savaitgaliais.
- Ramybės pulsas. Ar jo įprastas lygis kelias dienas iš eilės pasikeitė.
- Treniruočių pulsas. Ar panašaus krūvio metu rodmenys išlieka panašiame diapazone.
- Miego laikas. Ar užmigimo ir kėlimosi valandos smarkiai šokinėja.
Vienos nakties duomenis gali paveikti vėlyva vakarienė, trumpas pabudimas ar prastesnis jutiklio kontaktas. Ilgesnėje istorijoje atsitiktiniai svyravimai matosi daug aiškiau. Tuomet laikrodžio programėlė tampa dienoraščiu su skaičiais, o ne vien rytiniu įvertinimu.
Atsistatymo balas nėra atskiras matavimas
Dalis laikrodžių pateikia vieną bendrą atsistatymo ar pasirengimo rodiklį. Tokį skaičių lengva priimti kaip atskirą kūno parametrą, nors jį sukuria algoritmas.
Į skaičiavimą gali patekti miegas, pulsas, fizinis aktyvumas ir kiti konkretaus įrenginio renkami duomenys. Dėl to verta atsidaryti rodiklio paaiškinimą programėlėje. Taip galima pamatyti, kas tą dieną labiausiai pakeitė rezultatą.
Jeigu ryte skaičius žemesnis nei įprasta, pravartu pasižiūrėti į vakarykštę dieną. Vėlyva treniruotė, trumpesnis miegas ar kitoks dienos režimas kartais paaiškina pokytį geriau už patį balą.
Tendencija vertingesnė už vieną rytą
Išmanusis laikrodis geriausiai parodo tai, kas kartojasi. Vienas aukštesnis pulsas, trumpa naktis ar neįprastas kalorijų skaičius gali būti atsitiktinis nukrypimas.
Daug informatyvesnė kelių savaičių istorija. Joje matyti, kaip keičiasi ramybės pulsas, miego trukmė ir reakcija į panašų fizinį krūvį.
LRT kalbintas KTU mokslininkas taip pat pabrėžė, kad matavimo paklaida išlieka, nors išmaniųjų prietaisų tikslumas gerėja. Laikrodžio duomenys gali padėti pastebėti pokytį, o sveikatos klausimais neįprastus ar pasikartojančius rodmenis verta aptarti su gydytoju.
