Kaip prailginti fotoaparato tarnavimo laiką aktyviai sportuojantiems: drėgmės, dulkių ir smūgių prevencija bei priežiūros patarimai Vilniaus meistro akimis

Kai fotoaparatas keliauja kartu su tavimi

Vilniaus centro fotoaparatų remonto meistras Algirdas Stankevičius per dvidešimt metų yra matęs viską – nuo kalnuose išmirkusių veidrodėlių iki dviratininkų nukritusių bespiegelių, kurių korpusas atrodo lyg praėjęs per smūginį malūną. „Devynios iš dešimties gedimų būtų išvengtos, jei žmogus tiesiog žinotų kelis paprastus dalykus”, – sako jis, rankomis sukiodamas kažkieno sulamdytą Canon objektyvą.

Aktyvus gyvenimo būdas ir brangus fotoaparatas – tai derinys, reikalaujantis ne tik drąsos, bet ir tam tikros disciplinos. Bėgikai, dviratininkai, alpinistai, bėgikai ant slidžių – visi jie nori fiksuoti akimirkas, bet ne visi supranta, kad technika turi savo ribas ir savus priešus.

Drėgmė: nematomas priešas

Lietuvos klimatas – tai tikras iššūkis bet kokiai elektronikai. Rugsėjiniai rytai su rūku, žieminiai slidinėjimo išvykos, vasaros paplūdimiai – visur tyko drėgmė. Algirdas pasakoja, kad dažniausiai pas jį atkeliauja fotoaparatai su kondensatu viduje – tai nutinka tada, kai žmogus iš šalto lauko staiga įneša techniką į šiltą patalpą.

„Paprasčiausias sprendimas – fotoaparatą dėti į maišelį su silicio gelio paketėliais ir leisti jam lėtai sušilti. Pusvalandis kantrybės gali išgelbėti kelis šimtus eurų”, – aiškina meistras.

Jei fotografuoji lietuje ar prie vandens – silikoniniai apsauginiai apvalkalai nėra prabanga, o būtinybė. Net ir kameros su „weather sealing” žymėjimu nėra visiškai vandeniui atsparios – tai tik apsauga nuo atsitiktinių lašų, ne nuo lietaus dušo. Objektyvo ir korpuso sandūra – pirmoji vieta, kur vanduo randa kelią į vidų.

Dulkės ir smėlis: tai, ko nematysi, kol nebus per vėlu

Bėgimas miško takais, dviračių lenktynės žvyrkeliais, paplūdimio fotografija – visa tai garantuoja, kad smulkios dalelės anksčiau ar vėliau atsidurs ten, kur joms ne vieta. Smėlis jutiklyje – tai ne tik taškeliai nuotraukose, bet ir potenciali įbrėžimų grėsmė.

Algirdas pataria keisti objektyvus kuo rečiau lauke, o jei būtina – atsukti nugarą vėjui, kamerą nukreipti žemyn ir daryti tai kuo greičiau. „Žmonės galvoja, kad jutiklio valymas – tai kažkas paprasto. Bet aš matau, kiek žalos padaro netinkamas valymas namuose – subraižyti jutikliai, sulenkti kontaktai.”

Reguliarus profesionalus jutiklio valymas – bent kartą per sezoną, jei fotografuoji aktyviai – tai investicija, kuri apsimoka. Vilniuje tokia paslauga kainuoja nuo 20 iki 50 eurų, priklausomai nuo užterštumo laipsnio.

Smūgiai: kai gravituacija laimi

Kritimas – tai ne klausimas „ar”, o klausimas „kada”. Algirdas rodo lentynėlę su sulaužytais objektyvų autofokuso varikliais – beveik visi jie nukentėjo nuo kritimo. „Objektyvas krenta pirmiau nei korpusas, nes jis sunkesnis. Ir autofokuso mechanizmas – pirmasis, kas sulaužoma.”

Geriausia apsauga – tinkamas nešiojimas. Dirželis aplink riešą bėgant, tvirtinimas prie kuprinės kalnuose, minkštas dėklas dviračio krepšyje. Skamba banaliai, bet Algirdas sako, kad bent trečdalis jo klientų atneša techniką su žodžiais „tiesiog iškrito iš rankų”.

Verta investuoti į kokybišką krepšį su amortizuojančiais skyriais – tai gerokai pigiau nei objektyvo remontas. Peak Design ir Think Tank fotokrepšiai – tai ne tik stilius, bet ir realus apsaugos lygis, kurį meistras rekomenduoja savo klientams.

Algirdo taisyklė: priežiūra po, ne tik prieš

Daugelis fotografų techniką paruošia prieš išvyką, bet visiškai pamiršta apie priežiūrą grįžę. Algirdas turi paprastą taisyklę, kurią kartoja kiekvienam klientui: po kiekvienos aktyvios sesijos – vizualinis patikrinimas, korpuso nuvalymas minkštu audiniu, objektyvo stiklų apžiūra.

„Druskos kristalai nuo prakaito, smėlio dulkelės, pirštų riebalai – visa tai kaupiasi ir ilgainiui gadina dangus, guolius, kontaktus. Penkios minutės po fotografavimo gali pridėti metus kameros gyvenimo.”

Jei fotografuoji prie jūros ar ežero – druskos poveikis metaliniams elementams yra rimta grėsmė. Šiuo atveju drėgnas audinys (ne šlapias) padeda pašalinti druskos nuosėdas nuo korpuso išorės.

Kai technika kalba pati už save

Fotoaparatas – tai ne tik įrankis, bet tam tikra prasme ir partneris. Jis keliauja ten, kur tu, kenčia tą patį lietų, tą patį šaltį, tuos pačius smūgius. Skirtumas tik tas, kad jis negali pasakyti, kai jam blogai – kol nebus per vėlu.

Algirdas, uždarydamas dirbtuvių duris, meta paskutinę mintį: „Geriausias remontas – tas, kurio nereikia daryti.” Ir tai, tiesą sakant, yra vienintelė taisyklė, kurią verta įsiminti – nesvarbu, ar bėgi miške, ar kopinėji kalnuose su kamera ant kaklo. Šiek tiek dėmesio ir kelios paprastos įpročiai – ir technika tarnaus tiek, kiek reikia, o ne tiek, kiek leido atsitiktinumas.