Withings svarstyklės: širdies sveikatos rodikliai

Jei manote, kad svarstyklės – tai tiesiog prietaisas, kuris parodo jūsų svorį ir tiek, Withings jau seniai įrodė, kad ši kategorija gali būti kur kas įdomesnė. Prancūzų kompanija, kuri nuo pat pradžių orientavosi į „išmaniąją” sveikatą, pastaraisiais metais į savo svarstykles įdiegė funkcijas, kurios anksčiau buvo prieinamos tik medicinos įrangoje. Viena iš jų – širdies sveikatos stebėjimas. Ir tai ne tik marketingo triukas.

Ką iš tikrųjų matuoja Withings svarstyklės?

Kalbant apie širdies sveikatą, Withings Body Cardio ir naujesnės serijos modeliai siūlo du pagrindinius rodiklius: širdies ritmą ir kraujagyslių amžių (angl. Vascular Age), kurį lemia pulso bangos greitis (PWV – Pulse Wave Velocity). Tai du visiškai skirtingi dalykai, ir svarbu suprasti, kuo jie skiriasi.

Širdies ritmas – tai paprasčiausiai, kiek kartų per minutę plaka jūsų širdis ramybės būsenoje. Withings svarstyklės jį matuoja per pėdas, naudodamos optinį sensorių, kai jūs stovite ant jų. Tai nėra EKG, bet ramybės širdies ritmas (RHR) yra vienas iš patikimiausių bendros širdies ir kraujagyslių sveikatos rodiklių. Sportuojantiems žmonėms jis dažnai būna 50–60 k./min., nesportuojantiems – 70–80 ar daugiau.

Pulso bangos greitis – tai kur kas sudėtingesnė istorija. Iš esmės tai yra greitis, kuriuo kraujo banga keliauja per jūsų arterijas po kiekvieno širdies smūgio. Kuo arterijos standesnės (mažiau elastingos), tuo greičiau banga keliauja. O arterijų standumas – tai vienas iš ankstyvųjų širdies ir kraujagyslių ligų požymių, kuris dažnai pasireiškia dar gerokai prieš bet kokius simptomus.

Arterijų elastingumas mažėja su amžiumi – tai normalu. Problema prasideda tada, kai jūsų kraujagyslių „amžius” gerokai lenkia biologinį amžių.

Kaip veikia PWV matavimas svarstyklėse?

Tai techniškai įdomiausia dalis. Withings Body Cardio svarstyklės turi du sensorių tipus: elektrokardiografinį sensorių (per pėdas) ir mechaninius jutiklius, kurie fiksuoja menkiausius platformos virpesius. Kai širdis susitraukia, kraujo banga sukelia mažytį kūno virpesį. Svarstyklės fiksuoja tiek širdies smūgio momentą (per elektrinį signalą), tiek bangos atėjimą į kojas (per mechaninius jutiklius).

Laiko skirtumas tarp šių dviejų įvykių, kartu su jūsų ūgio duomenimis (kuriuos įvedate programėlėje), leidžia apskaičiuoti, kokiu greičiu banga nukeliavo nuo širdies iki kojų. Šis greitis tada palyginamas su didelių populiacijų duomenimis ir konvertuojamas į „kraujagyslių amžių”.

Žinoma, tai nėra medicininė diagnostika. Klinikinis PWV matavimas atliekamas specialia įranga, matuojant keliuose kūno taškuose vienu metu. Withings metodas yra supaprastintas, tačiau tyrimai rodo, kad jis koreliuoja su klinikiniais matavimais pakankamai gerai, kad būtų naudingas kaip orientacinis rodiklis.

Ką reiškia konkretūs skaičiai?

Withings Health Mate programėlė pateikia PWV reikšmę metrais per sekundę (m/s) ir „kraujagyslių amžių” metais. Štai kaip interpretuoti šiuos duomenis:

• PWV žemiau 7 m/s – puikūs rezultatai, arterijos labai elastingos
• 7–9 m/s – normalus diapazonas daugumai suaugusiųjų
• 9–12 m/s – padidėjęs arterijų standumas, verta atkreipti dėmesį
• Virš 12 m/s – reikšmingai padidėjęs standumas, rekomenduojama konsultacija su gydytoju

Kraujagyslių amžius interpretuojamas paprasčiau: jei jums 40 metų, bet kraujagyslių amžius rodo 35, tai puiku. Jei rodo 50 – tai signalas, kad reikia keisti gyvenimo būdą. Svarbu suprasti, kad vienas matavimas nieko nepasako – reikia stebėti tendenciją bėgant laikui.

Širdies ritmo atveju: normalus ramybės širdies ritmas suaugusiems yra 60–100 k./min., tačiau gerai treniruotiems sportininkams jis gali būti ir 40–50 k./min. Jei jūsų ramybės širdies ritmas nuolat viršija 80 k./min., tai verta aptarti su gydytoju, ypač jei nesportuojate.

Kaip naudoti šiuos duomenis praktiškai?

Čia daugelis žmonių daro klaidą – gauna duomenis, pasižiūri vieną kartą ir pamiršta. Withings svarstyklių vertė atsiskleidžia tik tada, kai matuojatės reguliariai ir stebite pokyčius. Rekomenduočiau tokią rutiną:

Matavimų laikas: Visada matuokitės tuo pačiu metu – idealiausia ryte, prieš pusryčius, po to kai jau kelias minutes buvote ant kojų. Širdies ritmas ir PWV gali skirtis priklausomai nuo to, ar ką tik atsikėlėte, ar jau pusvalandį judėjote.

Stovėjimo technika: Tai skamba trivialiai, bet svarbu stovėti ramiai, abiem kojomis vienodai apkraunant svarstykles, ir nesilaikyti už nieko. Judėjimas ar svorio perkėlimas ant vienos kojos gali iškreipti rezultatus.

Duomenų interpretacija: Nežiūrėkite į kiekvieną matavimą atskirai. Withings programėlė rodo savaitės ir mėnesio vidurkius – tai daug informatyviau. Jei vieno ryto PWV šokteli, tai gali būti dėl to, kad vakare gėrėte kavą, blogai miegojote ar buvote stresą patyrę.

Ryšys su kitais rodikliais: Withings svarstyklės taip pat matuoja kūno sudėtį – riebalų procentą, raumenų masę, vandens kiekį. Šie duomenys kartu su širdies rodikliais suteikia daug išsamesnį vaizdą. Pavyzdžiui, jei jūsų svoris nekinta, bet riebalų procentas mažėja ir kartu gerėja PWV – tai puikus ženklas, kad jūsų gyvenimo būdo pokyčiai veikia.

Kokie veiksniai labiausiai veikia arterijų elastingumą?

Jei svarstyklės parodė, kad jūsų kraujagyslių amžius yra didesnis nei norėtumėte, geroji žinia yra ta, kad arterijų elastingumas – tai ne vien genetika. Jis keičiasi priklausomai nuo gyvenimo būdo, ir pokyčiai gali būti matomi per kelis mėnesius.

Aerobinis fizinis aktyvumas yra vienas galingiausių įrankių. Reguliarus bėgiojimas, plaukimas, dviračiai ar net greitas ėjimas tiesiogiai gerina arterijų elastingumą. Tyrimai rodo, kad net 12 savaičių aerobinių treniruočių programa gali reikšmingai sumažinti PWV. Čia svarbu intensyvumas – lengvas pasivaikščiojimas padeda, bet vidutinio ar aukšto intensyvumo treniruotės veikia daug efektyviau.

Druskos kiekis mityboje – tai veiksnys, kurį daugelis neįvertina. Perteklinis natris didina kraujospūdį, o nuolatinis padidėjęs kraujospūdis „ištempia” arterijų sieneles ir ilgainiui mažina jų elastingumą. Jei jūsų PWV aukštas, pirmiausia peržiūrėkite, kiek druskos vartojate – dažnai ji slepiasi perdirbtuose maisto produktuose, o ne tik druskiniame šaukštelyje.

Rūkymas – tai turbūt labiausiai dokumentuotas arterijų standumą didinantis veiksnys. Nikotinas tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių endotelį ir spartina arterijų senėjimą. Gera žinia – metę rūkyti, žmonės per kelerius metus mato reikšmingą PWV pagerėjimą.

Miegas – tai rodiklis, kurio ryšys su širdies sveikata vis labiau tiriamas. Lėtinis miego trūkumas (mažiau nei 6–7 valandos) susijęs su padidėjusiu kraujospūdžiu ir prastesniu arterijų elastingumu. Jei turite Withings laikrodį ar apyrankę kartu su svarstyklėmis, galite stebėti, kaip miego kokybė koreliuoja su jūsų širdies ritmu ryte.

Stresas – dar vienas neakivaizdus veiksnys. Lėtinis stresas didina kortizolio lygį, o tai ilgainiui kenkia kraujagyslių sienelėms. Jei pastebite, kad jūsų ramybės širdies ritmas nuolat aukštas, o PWV blogėja, bet mityba ir sportas yra tvarkoje – galbūt verta pažiūrėti į streso valdymą.

Withings ekosistema ir širdies sveikatos stebėjimas

Svarstyklės yra tik vienas ekosistemos elementas. Withings siūlo ir išmaniuosius laikrodžius (ScanWatch serija), kurie gali atlikti EKG matavimą, stebėti širdies ritmą 24/7 ir net aptikti prieširdžių virpėjimą. Jei rimtai domitės širdies sveikata, svarstyklių ir laikrodžio kombinacija suteikia daug išsamesnį vaizdą.

ScanWatch laikrodis kartu su Body Cardio svarstyklėmis leidžia:

• Stebėti širdies ritmo variabilumą (HRV) – tai rodiklis, kuris parodo, kaip gerai jūsų nervų sistema reaguoja į stresą ir atsigauna po jo
• Fiksuoti nereguliarų širdies ritmą miego metu
• Matyti, kaip jūsų širdies ritmas kinta per dieną – po treniruotės, po valgio, po stresingo susitikimo
• Atlikti EKG matavimą bet kada, kai jaučiate neįprastus simptomus

Visa ši informacija susirenka Health Mate programėlėje ir gali būti eksportuojama PDF formatu – tai labai patogu, jei norite parodyti duomenis gydytojui. Beje, Withings programėlė integruojasi su Apple Health ir Google Health, taigi duomenys nesikaupia atskirai.

Svarbu paminėti ir tai, ko Withings svarstyklės negali padaryti: jos negali diagnozuoti ligų, negali pakeisti medicininių tyrimų ir negali aptikti visų širdies problemų. Jei turite simptomų – skausmą krūtinėje, dusulį, širdies plakimo sutrikimus – tai yra gydytojo, o ne svarstyklių reikalas.

Ar verta investuoti? Sąžininga perspektyva

Withings Body Cardio svarstyklės kainuoja apie 150–180 eurų – tai žymiai daugiau nei paprastos svarstyklės, bet žymiai mažiau nei medicininė diagnostika. Klausimas yra ne „ar šios svarstyklės tikslios kaip medicinos prietaisas”, o „ar jos suteikia pakankamai naudingos informacijos, kad verta mokėti papildomai”.

Mano nuomone – taip, bet su sąlyga. Jei esate žmogus, kuris domisi savo sveikata, reguliariai sportuoja ar bando keisti gyvenimo būdą, ir jei ketinate naudoti svarstykles reguliariai (ne kartą per mėnesį), tada PWV ir širdies ritmo stebėjimas suteikia tikrai vertingos informacijos. Matote, kaip jūsų treniruotės, mityba ir miegas veikia širdies sveikatą – ne tik svorį.

Jei svarstyklės stovės vonios kampe ir ant jų lipsite kartą per savaitę, tada papildomos funkcijos bus bevertes. Bet jei esate iš tų, kurie mėgsta duomenis ir nori suprasti savo kūną giliau – tai tikrai įdomus įrankis.

Kai duomenys tampa įpročiu, o ne statistika

Galiausiai, visa ši technologija yra tik tiek verta, kiek jūs su ja darote. Withings svarstyklės gali rodyti, kad jūsų kraujagyslių amžius yra 10 metų didesnis nei biologinis, bet jei tas skaičius jūsų nemotyvuoja keisti įpročių – jis lieka tik skaičiumi ekrane.

Tačiau yra kažkas psichologiškai galingai veikiančio, kai matote, kad po trijų mėnesių reguliarių bėgiojimų jūsų PWV sumažėjo, ramybės širdies ritmas nukrito nuo 75 iki 62 k./min., o kraujagyslių amžius priartėjo prie biologinio. Tai ne abstraktus „jaučiuosi geriau” – tai konkretūs skaičiai, kurie parodo, kad jūsų pastangos veikia.

Būtent dėl to širdies sveikatos rodikliai svarstyklėse yra kur kas daugiau nei marketingo triukas. Jie suteikia grįžtamąjį ryšį apie vieną svarbiausių organų jūsų kūne – ir daro tai kiekvieną rytą, be papildomų pastangų, tiesiog tada, kai lipate ant svarstyklių. O tai, kaip žinome, yra geriausia technologija: ta, kuri veikia fone ir leidžia jums tiesiog gyventi geriau.