Kaip prailginti fotoaparato tarnavimo laiką: prevencinės priežiūros patarimai sporto ir lauko fotografams
Kai aparatas tampa kūno dalimi
Sporto fotografas žino tą jausmą – kai kamera rankose jau tiek metų, kad ji beveik nebeatrodo kaip įrankis. Ji turi savo charakterį, savo įpročius, savo silpnąsias vietas. Ir kaip su bet kuriuo ištikimu palydovu, rūpestis ja atsipirka su kaupu. Tačiau daugelis fotografų, ypač tie, kurie lekia iš vieno renginio į kitą, priežiūrą atideda „vėlesniam laikui” – kol tas laikas neateina pačiu blogiausiu momentu, finalo rungtynių metu.
Drėgmė – tylus priešas
Lauko fotografijoje drėgmė yra bene didžiausia grėsmė. Ji nesipuola atvirai – ji smelkiasi pro tarpus, kaupiasi kondensatu, kai iš šalčio patenkama į šiltą patalpą, ir tyliai ardo elektroniką. Po kiekvieno lietingo ar rūkano šaudymo verta kamerą padėti į sausą, vėdinamą vietą – ne į krepšį, ne į automobilį, o tiesiog ant stalo, su nuimtu objektyvu. Silicio gelio paketėliai krepšyje – ne prietaringumas, o elementari higiena.
Kondensacijos problema ypač aktuali žiemą. Jei fotografuojate lauke esant minusinei temperatūrai, prieš įnešdami kamerą į šiltą patalpą, įdėkite ją į uždaromą maišelį – tegul temperatūra išsilygina lėtai, o drėgmė nusėda ant maišelio, ne ant elektronikos.
Dulkės, smėlis ir kiti nematomi priešai
Sporto renginiai – tai ne tik adrenalinas, bet ir dulkės, smėlis, žolės skeveldros. Kiekvienas objektyvo keitimas lauke yra maža rizika – į korpusą patenka dalelių, kurios ilgainiui braižo jutiklį. Taisyklė paprasta: keiskite objektyvus kuo rečiau ir kuo greitiau, visada nukreipę korpuso angą žemyn, o ne į viršų.
Jutiklio valymas – atskira tema, apie kurią daugelis nenori galvoti. Tačiau dulkių dėmelės ant jutiklio nėra lemtis – tai tik signalas, kad laikas veikti. Oro pūstukas (ne aerozolinis, o guminis) prieš kiekvieną ilgesnę ekspediciją gali išgelbėti valandas vėlesnio retušavimo.
Mechanika irsta tyliai
Užrakto resursas – tai skaičius, kurį gamintojai nurodo, bet fotografai dažnai ignoruoja. Vidutinis DSLR užraktas išlaiko 150–200 tūkstančių aktyvacijų, profesionalūs modeliai – ir daugiau. Sporto fotografai šį limitą pasiekia greičiau nei bet kas kitas. Verta periodiškai patikrinti užrakto būklę specialiomis programomis – ne tam, kad išsigąstumėte, o tam, kad žinotumėte, kada planuoti techninę apžiūrą.
Autofokuso sistema taip pat reikalauja dėmesio. Jei pastebite, kad fokusas pradėjo „klydinėti” – ne tik su vienu objektyvu, o su keliais – tai gali reikšti, kad jutiklis arba veidrodis (DSLR atveju) šiek tiek pajudėjo. Tokiais atvejais kalibracija servise atsieina žymiai pigiau nei vėlesnis remontas.
Baterijos ir kontaktai – smulkmenos, kurios nėra smulkmenos
Baterijos kontaktai su laiku oksiduojasi, ypač jei fotografuojate drėgnomis sąlygomis. Periodinis valymas minkštu, sausu audiniu – minutės reikalas, kuris pratęsia ir baterijos, ir korpuso gyvenimą. Baterijas laikykite ne visiškai išsikrovusias – apie 40–60 procentų įkrovos yra optimalu ilgalaikiam saugojimui.
Atsarginė baterija – ne prabanga, o būtinybė. Bet dar svarbiau – žinoti, kad abi baterijos veikia. Kartais fotografai atneša „atsarginę”, kuri guli krepšyje jau pusmetį ir yra visiškai išsikrovusi.
Kai kamera ilsisi – ji vis tiek dirba
Sezoniniai fotografai daro klaidą: padeda kamerą į spintelę ir pamiršta ją keliems mėnesiams. Ilgas neveiklumas irgi kenkia – tepimas mechaninėse dalyse stingsta, baterijos giliai išsikrauna, gumos dalys traukiasi. Bent kartą per mėnesį verta kamerą „pažadinti” – įkrauti bateriją, padaryti kelis šimtus kadrų, patikrinti, ar viskas veikia.
Laikymo vieta taip pat svarbi. Tiesioginė saulės šviesa, aukšta temperatūra, drėgmė – visi šie veiksniai ilgainiui daro savo. Vėsi, sausa, tamsi vieta – klasika, kuri nesensta.
Ilgaamžiškumo filosofija
Visa ši priežiūra iš esmės yra ne apie techniką – ji apie santykį su savo įrankiu. Fotografas, kuris rūpinasi kamera, rūpinasi ir savo darbu, ir momentais, kuriuos fiksuoja. Kamera, kuri tarnauja dešimt metų, mato daugiau nei ta, kuri po trejų metų atsiduria servise dėl aplaidumo. O sporto fotografijoje, kur kiekviena sekundė yra negrįžtama, patikimas aparatas nėra smulkmena – jis yra viskas. Tad gal verta skirti valandą per mėnesį ne naujų priedų paieškai, o tam, kas jau rankose.
